įveržti


įveržti
įver̃žti, -ia (į̃veržia), į̃veržė K 1. tr. Š, veržiant įtempti: Į̃veržei par daug, ir nutrūko virvė J. Mezgamos akys turi būti vienodos ir ne per daug įveržtos . Įtempia vadeles, išlipęs krapštinėja pakinktus, atleidžia paspręstę ir vėl įveržia V.Bub. 2. tr. įimti, įsmaugti, suraukti: Tos bliuskos užpakaly į̃veržtos, tę užklota (klostyta), rankovės papūstos būdavo Grš. 3. refl. įsispręsti, įsitempti: Čia insiver̃žus reikia laikytis, ka nenupultai Pv. 4. tr. Š, NdŽ, , 1 veržiant įspausti, palikti žymę: Apvaros į̃veržė man kojas J. Pilna tarba į̃veržė manie pečius J. Ta kelnių guma ma[n] baisiai į̃veržė Jrb. Kita guma taip į̃verža, ka užtirpsta koja, o ta ne, taip tik prispauda Rdn. Kai reik užsukt [ariant], tai net delnus [vadelės] įver̃žia Gs. Tiesieji raumenys įveržia odeną giliomis vagomis P.Aviž. | refl. D.Pošk: Apivaras įsìveržė kojon Š. Pamačius ryšį įsiveržus [į medelio kamieną], reik jį truputį atleisti S.Dauk. Žiedas skaudžiai įsiveržė į pirštą ir putmenis I.Simon. Sijonai įsiver̃žę stova – diktėju Krš.
įsiveržtinaĩ adv.: Rankų riešuose ilgos marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į mėsingą ranką Vaižg.refl. įsirėžti: Grioviai rankose įsìveržė Šd.
5. tr. NdŽ, Skd tvirtai į ką įstatyti, įtvirtinti, kad nejudėtų, gerai laikytųsi, įsprausti: [Linų] pėdus įver̃ši į veržtuvus ir par galvą teip kaposi, kaposi i kaposi Bdr. Atleidi pėdą, apverti i vėl į̃verži – nu i šukuoji Kl. Arklo išara kreivai įveržta, ir neverčia gerai Vad. Vieną rytą pabudęs pamačiau jau į varstotą įveržtą stebulę su į ją įvarytais stipinais A.Vencl. Sietai tarp rėmų turi būti gerai įveržti, kad nuo grūdų svorio neįdubtų . | prk.: Radvilos Juodojo proteguojamoji reformacija buvo labiau įveržta į lenkiškos kultūros rėmus . Koks gyrpelnys, valdžios trokštąsis, visus žmones į savo pančius įveržtų prš. | refl. tr. Jdr: Liuobam su šniūru įsiver̃žti [linų] pėdą teip, kad ans nejudėtų, ka netraukytumias linai Kl. [Linų] galvas įsiver̃šma į veržtuvą i šukuosma Šts. Tą medžio gabalą čia teip įsiver̃š, po pirmu išgręšas, pasku turėjo skaptą, su skaptu išdailino tą klumpuką viduo[je] ten End. 6. tr. sukant įtvirtinti, įsukti: Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant . Kad sujungimas neklibėtų, varžtai ir smeigės turi būti patikimai įveržti . 7. refl. BPII163, SD184,191,198, SD41,393, H, R, R104, , 136, D.Pošk, Sut, K, LL274, ŠT46, jėga, prievarta įlįsti, įsibrauti, įsibrukti: Inpuolu, įsiveržu SD407. Įsiveržiuos N. Įsìveržė vagys į pirklio namus NdŽ. Tiesiog per kirvį tiej vagišiai norėj[o] insiver̃žt Mrk. Trobo[je] degė žiburys, mes sėdam, kas ką darbuojamos, ir įsìveržė banditai Lnk. Vagys į bažnyčią įsìveržė Jrb. Plėšikai įsìveržė vidun Š. Ir tąja pačia povakare, tiesa, jau temstant, bet vis tik įsiveržė užpuolikai į pilę V.Piet. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius, atkėlė karkles ir bruzdu bruzdu įsiveržė į kiemą M.Valanč. Patys įsidaužė ir įveržės, nelaukdami, idant juos įleistų DP246. Pats syla insiveržia žmonėms, nelaukia tikro ir atviro pavadinimo BPII163. Kada tėvas namų žinotų, kurio[je] adyno[je] vagis ateitų, tada jisai jautėtų ir neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134–135. Įsiveržė ten šernas PK72. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia ir vislab, kas tik ėdama, apgriaužinėja Kel1865,194. | prk.: Pirmas gailusis mergaitės verksmas giliai įsiveržė į Urtės krūtinę ir pasiekė tamsiausiąją širdies gelmę I.Simon. Tavo žodžiai man giliai į širdį įsìveržė KI307. Duok pamokslą, kursai į mūsų širdį įsiveržtų ir daug naudos mums suteiktų brš.SD186 užpulti, įsibrauti, siekiant nugalėti, užimti: Lenkai, įsiveržusys į Lietuvą, piktino lietuvių didžiūmenę savo darbais ir rėdėsi savo daba S.Dauk. Kas tik įsìveržas, lietuviai an kaklo: su vokyčiais baltraiščiai, su rusais stribokai Krš. 8. refl. srautu įplūsti, įsiskverbti: Anglių smalktis buvo į stubą įsiveržęs ir abu, jiems bemiegant, nužavinęs Kel1852,213. Stiklinė plept ir atkrinta nuo rankos, ligi tik į stiklinės vidų įsiveržia iš lauko truputis oro . Gaivaus, vėsaus oro srovė įsiveržė į tvankų, prirūkytą kambarį V.Aln. Į trobelę įsìveržė srovė lauko oro Db. Iš kur tokie baisi vėjai įsìveržė, čia ne mūso Krš. Įsiveržė šaltis . 9. refl. prk. įsitraukti, įnikti į ką: Įsiveržę esam į darbus, skubam apsidarbuoti Šts. Į tą darbą įsiver̃žę lig vėlumo darbuojamos Yl. Aš vis tokiuos darbuos įsiver̃žus Skp. 10. intr. suduoti, uždrožti: Pasigavęs vaiką, įveržė gerai į klyną Žal. \ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • įveržti — įver̃žti vksm. Mẽzgamos ãkys tùri būti vienódos ir ne per daũg į̃veržtos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įveržimas — įveržìmas sm. (2) DŽ 1. NdŽ, KŽ → įveržti 4. | refl. I. ║ įveržta, įspausta vieta: Kiti butiniai dažniausiai lūžę per skylę ir vietoj įveržimo turi ryškią užbarzdą rš. 2. NdŽ, PolŽ1287 → įveržti 5: Reikia stipro įveržimo prie ilgų daiktų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įsiveržinėti — 1. KŽ iter. dem. įveržti 4 (refl.): Įsiveržinėja man biškį apivaros J. 2. SD122, SD41,403, Sut, N iter. dem. įveržti 7 (refl.). veržinėti; įsiveržinėti; išveržinėti; suveržinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveržti — apver̃žti, ia (àpveržia KŽ), àpveržė tr. K, LVI135 stipriai aprišus, apjuosus, apdėjus, aptempus iš visų pusių suspausti: Àpveržė visą tą kaklą kruvinai Vkš. Apidėsi i apveršì tom balanėlėm koją Upn. Apiveria, apiveria, auklėm apver̃žia tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveržti — atver̃žti, ia (àtveržia), àtveržė tr.; Sut 1. Š, KŽ atleisti ką stipriai surištą, atpalaiduoti. | refl. tr.: Apivaras atsiver̃žia Š. 2. Š, KŽ padaryti nebe taip suslėgtą, suspaustą. | refl.: Vežimas atsiver̃žia, kai priveržus ar suveržus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • branklys — branklỹs sm. (4) toks pagaliukas virvei suveržti, sprunklis: Stipraus brañklio neturėdamas, šniūrų neužverši Žvr. Paimk brañklį virvei įveržti Snt. Pasidaryk brañklį, kad turėtum kuo prisiveržti pačiūžas Br …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveržti — išver̃žti, ia (ìšveržia), ìšveržė tr. 1. veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio Svn. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją LTR(Rš). | refl.: Žiūrėk, vieną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabelis — 1 kabẽlis sm. (2) 1. žr. kabeklis 1: Kad pritaisytumėt kabelį [durims užkabinti], būt dėlto ramiau Sdk. Kabẽlis atplyšo, ir viedras su vandeniu pasipylė Dglš. Nudrožk kabeliùs: reiks virvės vyt Mlt. Kabẽlis reikalingas audeklui įveržti Dkšt.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuspausti — K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ; L 1. tr. SD185, H171, Q2, Sut, N, M svoriu suslėgti, prislėgti: Nušukuotus [linus] veš į marką, apkraus virbais ir akiminimis, nuspaus, nu i mirkys Ms. 2. tr. spaudžiant suteikti deramą išvaizdą, supresuoti: Tiktai suverpiau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuveržti — nuver̃žti, ia (nùveržia), nùveržė tr. 1. J, Š, KŽ dėl veržimo, ankštumo nuspausti, numygti: Aviniukus reik atpančiot – kojas nuver̃š par naktį Pc. Batai nùveržė kojas Jrb. Nesvilksiu sermėga, pečius tik nuver̃žia Sdk. Drabužiai nuveržė pečius… …   Dictionary of the Lithuanian Language